Į ką atkreipti dėmesį tręšiant kukurūzų bazines trąšas

Bazinių trąšų naudojimas yra labai svarbus kukurūzų auginimo procese. Jis gali ne tik aprūpinti maistinėmis medžiagomis, reikalingomis ankstyvam kukurūzų augimui, bet ir pagerinti dirvožemio struktūrą, padėdamas tvirtą pagrindą sveikam kukurūzų augimui. Taigi, kaip turėtų būti tręšiamos kukurūzų bazinės trąšos?
Pirmiausia turime išsiaiškinti kukurūzų bazinių trąšų įterpimo laiką. Paprastai tariant, bazines trąšas reikia išberti likus 1-2 savaitėms iki kukurūzų sodinimo. Per šį laikotarpį dirva buvo pakankamai įdirbta ir sutankinta, todėl trąšos pasiskirsto tolygiai ir pilnai įsisavinamos. Tuo pat metu bazinių trąšų įterpimas taip pat padeda pagerinti dirvožemio derlingumą, sudarydamas palankias sąlygas kukurūzų sėjai ir augimui.
Antra, bazinių trąšų kiekis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į dirvožemio derlingumo būklę ir kukurūzų veislę. Prieš tręšdami, ūkininkai gali nustatyti tinkamą trąšų kiekį, atlikdami dirvožemio tyrimus, kad suprastų maistinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Paprastai tariant, trąšų kiekis, naudojamas vienam akrui, turėtų apimti atitinkamą maistinių medžiagų, tokių kaip azotas, fosforas ir kalis, kiekį, kad būtų patenkinti kukurūzų augimo poreikiai. Tuo pat metu taip pat svarbu vengti per daug tręšti, kad būtų išvengta dirvožemio taršos ir išteklių švaistymo.
Kalbant apie tręšimo būdus, pagrindinės trąšos dažniausiai tręšiamos barstymo būdu arba juostelėmis. Barstymas yra procesas, kai tolygiai paskirstomos trąšos visame sodinimo plote, o po to tolygiai sumaišomos trąšos ir dirvožemis. Juostinis tręšimas – tai trąšų įterpimas į sėjos griovį, kad būtų išlaikytas tam tikras atstumas tarp trąšų ir sėklų ir sėklos nesudegtų. Nepriklausomai nuo naudojamo metodo, būtina užtikrinti, kad trąšos būtų tolygiai paskirstytos dirvožemyje, kad būtų užtikrintas visiškas maistinių medžiagų įsisavinimas ir panaudojimas.
Be to, tręšiant bazines trąšas, taip pat reikia atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
Viena – rinktis patikimos kokybės trąšas. Aukštos kokybės trąšos turi ne tik turtingą maistinių medžiagų kiekį, bet ir stabiliai išsiskiria, o tai gali geriau patenkinti kukurūzų augimo poreikius.
Antrasis – vengti tiesioginio sąlyčio tarp trąšų ir sėklų. Tam tikri trąšų komponentai gali pakenkti sėkloms, todėl svarbu užtikrinti, kad trąšos būtų laikomos tam tikru atstumu nuo sėklų.
Trečia, tręšimas turėtų būti derinamas su dirvožemio drėgme. Tręšimas tinkamomis dirvožemio drėgmės sąlygomis yra naudingas trąšų tirpinimui ir maistinių medžiagų išsiskyrimui, gerina trąšų efektyvumą.
Reikia pabrėžti, kad bazinių trąšų įterpimas yra tik dalis kukurūzų tręšimo valdymo. Skirtingais kukurūzų augimo tarpsniais būtina laiku tręšti azoto, fosforo ir kalio trąšas, atsižvelgiant į kukurūzų augimo būklę ir maistinių medžiagų poreikį, kad būtų patenkinti skirtingų augimo tarpsnių poreikiai.