Pasak žurnalo Anthropocene Magazine, mokslininkai išsiaiškino, kad unikali jūrinių bakterijų rūšis taip pat veiksmingai tręšia pasėlius, kaip ir tradicinės mineralinės trąšos, tačiau neturi didelės aplinkosaugos kainos.
Šis novatoriškas atradimas sprendžia didelį žemės ūkio iššūkį: kaip maitinti pasėlius nepasikliaujant sintetinėmis trąšomis, kurios kenkia aplinkai. Sprendimas? Išnaudojama mažyčių vandenyno gyventojų, vadinamų Rhodovulum sulfidophilum, arba purpurinių nesierinių bakterijų, galia.
Kioto universiteto Japonijoje mokslininkai tiria, kaip šie mikroskopiniai stebuklai galėtų pakeisti ūkininkavimo praktiką. Šios bakterijos turi didžiulę galią: jos gali surinkti azotą iš oro, todėl jos tampa natūralių trąšų gamyklomis.
Mokslininkai apdorojo bakterijas į lengvai naudojamus miltelius ir išbandė japoniškus špinatus. Jie nustatė, kad naudojant tik reikiamą šių bakterinių trąšų kiekį, pasėliai buvo tokie pat sveiki, kaip ir auginami su įprastomis trąšomis, kaip teigiama jų publikacijoje žurnale NPJ Sustainable Agriculture, kuria pasidalino Nature.com.
Tyrėjai padarė išvadą: "Šie rezultatai rodo, kad [purpurinės bakterijos] gali būti naudojamos vietoj mineralinių trąšų, kad būtų užtikrintas panašus augalų augimas."
Dar geriau, kad gydymas bakterijomis nesutrikdė dirvožemio sveikatos, kaip dažnai daro tradicinės trąšos. Tiesą sakant, šiltesnėmis sąlygomis pasėliai, apdoroti bakterinėmis trąšomis, iš tikrųjų užaugo didesni nei mineralinėmis trąšomis.
Sintetinės azoto trąšos daugiausia prisideda prie nešvarių dujų taršos. Manoma, kad per ateinančius dešimtmečius trąšų naudojimas labai padidės, todėl labai svarbu rasti tvarią alternatyvą.
Perėję prie šių vandenynų įkvėptų trąšų, galėtume smarkiai sumažinti žemės ūkio anglies poveikį. Tai reiškia švaresnį orą, kuriuo kiekvienas gali kvėpuoti, ir sveikesnę planetą.
Nors ši technologija dar tik pradžia, galimas poveikis yra didžiulis. Įsivaizduokite ateitį, kurioje ūkininkai galėtų maitinti savo pasėlius naudodami natūralų, tvarų produktą, gautą iš vandenyno.
Tai abipusiai naudinga situacija: geresnis derlius ūkininkams ir švelnesnis prisilietimas prie mūsų aplinkos.
Tęsiant tyrimus, ateinančiais metais galime pastebėti, kad šios jūrinės trąšos pateks į rinką. Kol kas šis atradimas yra įkvepiantis pavyzdys, kaip žvilgsnis į gamtą gali padėti mums išspręsti kai kuriuos didžiausius iššūkius.
Tai priminimas, kad kartais patys mažiausi organizmai gali lemti didžiausius proveržius ieškant tvaresnės ateities.
